Tikrovės apgaulės

Žiūrint šitą kyla klausimas, ar tai ką mes matom yra tiesa?

Pamastymai apie palyginimus

Ar galima lyginti tuos pačius kultūrinius reiškinius skirtinguose kultūros teritorijose? Požiūris teigiantis, kad ne, remiasi nišine filosofija, t. y. – patikti kažkuriai kultūros grupei, arba užpildyti, kažkokią nišą yra savaime tikslas. Toks požiūris negali turėti jokių kokybinių kriterijų, kitaip sakant jis apskritai atsisako “kokybės”. Einant toliau, bet koks daiktas gali būti geras jeigu jis kam nors patinka. Tai galima vadinti “demokratija”, “tolerancija”, man patinka tai vadinti “pseudodemokratija”. Kartais tokia “demokratija” virsta “masės tironija”, ir išsilavinęs žmogus remdamasis nišine filosofija pats save paverčia “masės” vergu, o tuo tarpu “masė” jokių skrupulų neturi. Kitaip sakant – visuomenė atsisakanti kritinio vertinimo, pati save pasmerkia degradacijai, o išsilavines žmogus tam pritaria pagal “tolerancijos” taisyklę. Aš tam nepritariu, ir manau, kad bet koks viešai pasirodęs objektas turėtų būti “teisiamas” bet kurios kultūrinės grupės. Diskusija yra vienintelis leistinas ginklas, todėl tokie argumentai kaip “kiekvienam savo”, “tu nesupranti”, “vargšas žmogelis”, arba tokie poelgiai kaip “reikšmingi nutylėjimai” – socialiai yra tiesiog amoralūs.

Ką vartojam?

Kaip pasikeitė mūsų kultūra ir mentalitetas istorijos laikotarpyje, galima pamatyti tyrinėjant senovės tapybą. Paimkime kad ir Frans Snyders. Turbūt šiuolaikiniam žmogui kai kurie jo paveikslai gali pasirodyti netgi nelabai etiški, ką jau kalbėti apie sąsają su kokiu nors apetitu :).

Pavyzdžiui čia labai gražiai dera braškės ant minkšto zuikučio kailiuko, mmm… braškės su zuikiena:

arba kad ir sultingos vynuogės su plunksningais paukščiukais:

o čia tai jau pilna faunos paletė:

Snyders’o laikų žmogaus netrikdo ir tai, kad jo maistelis dar gyvas laksto ant stalo (voverikė krepšelyje):

O ką mes vartojame šiandien?

Įdomu kaip į šitą vaizdą reaguotų renesanso arba baroko epochos žmogus?

Visuomenei nuo užribio

Daspu (“das putas” – nuo prostitučių) – fashion label’as iš Brazilijos. Projektas organizuojamas nevyriausybinės organizacijos Davida. “Daspu” – pristato drabužius sukurtus prostitučių, kolekcijų pristatymuose modeliai taip pat prostitutės. Projektas vertinamas kontraversiškai, tik paleistas iššaukė didelį buzz’ą visuomenėj. Manau galima šį projektą vadinti tikrąja šio žodžio prasme – iššaukiančiu.

Pagrindinis argumentas “prieš” – prostitucijos garbinimas. Nežinau nežinau, galbūt ir galima kažkaip, kažką neigiamo tame atrasti, bet manau argumentai “už” daug apčiuopiamesni. Projekto dalyvės sakosi atradusios gyvenimo prasmę ir viltį, ar tai jau nėra pakankamas argumentas panegti kažkokio abstraktaus garbinimo blogį?

Bet man labiausiai tame patinka kiti dalykai. Tai yra drąsa, tai ko negali sau leisti nei viena monopolinė kompanija, daranti tik išbandytus ir apskaičiuotus žingsnius. Iš tos kūrybinės drąsos seka visų pirma drąsūs ir kūrybiški drabužiai, toliau – grožio standarto ir mados pasaulio kvestionavimas (tiek turint omeny kūrinius, tiek modelius), apskritai grožio sąvokos ir ne tik madoje “patikrinimas”, bei prostitucijos problemų iškėlimas į fobiškos visuomenės šviesą (tai galima pavadinti tolerancijos ir pilietinės savimonės skatinimu);

Nemokama knyga

Evan Roth (Graffiti Research Lab) išleido knygą padarytą su Linux naudojant vien nemokamas programas ir šriftus. Knyga Available online for free, popierinę teks pirkti :)

Ta proga ir lipdukai: