abstrakcija

Mūsų kultūroje egzistuoja nemažai konfliktų, iš kurių išskirčiau vieną, kaip didžiausią – konfliktas tarp “suprantančio” meną ir “nesuprantančio” meną, pavadinsiu šitą konfliktą – didžiuoju kultūriniu konfliktu. Šitoj vietoj nekalbu apie vertybinį nesutarimą ar kažką panašaus, kalbu tiesiog apie nesusikalbėjimą. Didžiojo konflikto pagrindinė priežastis manau yra reiškinys vadinamas abstrakcija.

Jeigu jum kada stebint kokį nors kultūrinį objektą kilo tokie klausimai – kas tai? ką čia norėjo pasakyti? kas čia pavaizduota? kam to reikia? čia aceit menas? arba konstatavot esminį faktą – ne-samonė! vadinasi jūs sudalyvavot didžiajame konflikte. Švelnesnėj formoj tai galėtų skambėti taip – aš nesuprantu, nu čia jau turbūt menas, čia turbūt ne man… Argi tokie ir panašūs klausimai nėra dažniausiai pasitaikantys nesusikalbėjimo ženklai?

Pabandykim išsiaiškinti, kokiu būdu kyla šis konfliktas. Kas gi ta abstrakcija. Manau, kad visi žino kas tai yra, arba bent turi savo supratimą apie tai. Mano supratimu abstrakcija tai objektas, sistema, reiškinys, suvokiamas, kaip savarankiškas, neturintis jungties su praktiniu pasauliu. Abstrakcija “naudojama” išimtinai profesionalioj plotmėj, ar tai būtų matematika, filosofija ar menai. Kitaip sakant abstrakcija arba abstraktus suvokimas visada yra sofistikuotas, nenatūralus, todėl “liaudis” nevirškina abstrakcijos, iš čia ir konfliktas. “Liaudis” gyvena pasaulyje, todėl viskas kas ne iš pasaulio jai yra svetima.

Tiesa sakant rašydamas apie tai esu sąmoningai netikslus, tačiau būtent šis netikslus požiūris manau atspindi esamą situaciją. Einant toliau – didysis konfliktas ir kyla iš šito neteisingai susiklosčiusio požiūrio visuomenėj. Traktuojant problemą taip kaip aprašiau – automatiškai kuriasi konfliktas, kitaip sakant, konfliktas glūdi pačioj formuluotėj – jeigu abstrakcija profesionalams, o liaudžiai – ne, vadinasi liaudis ir profesionalai (buržuazija :)) – ne.

Pabandysiu suformuluoti kitaip ir tai bus mano siūlomas būdas spręsti šį konfliktą. Tiesą sakant – esminis faktas – šis konfliktas ir egzistuoja tik neteisingoj problemos formuluotėj, realiai jo nėra. Tiesa ta, kad liaudis irgi naudoja abstrakciją! Sofistikuota yra ne pati abstrakcijo, o jos suvokimas. Abstrakcijos prigimtis yra būti nematomai, tai yra natūralu. Tik profesionalų pasaulyje abstrakcija gali patekti į suvokimo akiratį. Pvz. kiekvienas kaimietis žino, kad jei paimsi saują grudų, įpilsi į indą ir dar kartą paimsi saują grūdų ir dar kartą įpilsi į tą patį indą, tai jau jų ten bus tiek, kad reikės imti abiem rankom, kitaip sakant – jo galvoj veikia abstraktus mastymas. Bet tik “matematikas” gali paskaičiuoti, kad 1+1=2, tai yra sąmoningas operavimas abstrakčiais dalykais.

Tai va, gryžkim prie kultūrinio konflikto. Naudojant tą pačią formulę – liaudis puikiai suvokia bet kokį (!) meną. Bėda ta, kad žmogus žiūrėdamas į abstraktų paveikslą, kai jam yra “pasakyta”, kad tai menas, jis yra “pastatomas” priešais abstrakciją, automatiškai yra priverstas bandyti “suprasti” abstrakciją, kas jam yra nenatūralu, todėl jis ir sako – nesuprantu. Kita vertus, kai abstrakcija pateikiama kaip šalutinis dalykas, kiekvienas puikiausiai ją suvalgo. Pvz. dizaine, visi puikiai supranta dizainą, bet vien dėl to, kad nebando jo suprasti. Žmogus žiūrėdamas į automobilį nebando įsiskaudinti sau galvos galvodamas, kodėl jis taip atrodo, žmogus suvokia tai, kad tai yra automobilis, o abstraktūs dalykai eina kartu, bet tyliai ir nepastebimai, per atsarginį įėjimą. Taip pat ir reklamoj, žinutė naudojama tam, kad duoti žmogui supratimo galimybę, tam, kad jis turėtų kur sukoncentruoti savo suvokimo poreikį ir lyg tarp kitko suvalgytų abstrakciją.

Tapytojas Francis Bacon sakė, kad žmonės ieško reikšmės visame kame. Taip, kaip žiūrėdami į debesis mes bandom pamatyti kažka, arba mums reikia žinoti, kad tai yra dalelės, kurios blablabla… Žmogus atsidūręs prieš abstraktų objektą, neradęs suvokimo elemento nežino ką su juo daryti, geriausiu atveju gali pasakyti, gražu ar negražu. Pagrindinis dalykas norint suprasti abstrakciją – nesistengti jos suprasti! Abstrakcija nėra suprantama! Į abstraktų objektą reikia tik žiūrėti. Neblogai jeigu išeina ir matyti.

Nežinau ar pavyko man čia kažką pasakyti, bet tikrai manau, kad tai yra labai svarbu! Dar kartą pakartoju – tai DIDYSIS kultūrinis konfliktas, jeigu visi žmonės galėtų priimti nesąmonę, kaip ne-samonę išsispręstų tonos bereikalingų klausimų.

May 28th, 2009 | Rubrika: CHAOSAS | 7 Comments »

---